Kinija - 9 - Kinijos Venecija Suzhou

Lapkričio 25d. Suzhou (Sudžou)

Taigi, dar viena naktis traukinyje. Šį kartą miegojosi šiek tiek geriau – gal jau įprasti spėjau. Pirma mintis išlipus iš traukinio: šilta! Sudžou yra netoli nuo Šanchajaus, o Šanchajus yra gerokai piečiau už Pekiną.

Štai taip atrodo triaukštės lovos Kinijos traukiniuose - jokio privatumo...

Už tai galima nusipirkti ką nors paskaityti. Žinoma, jei mokate kinų kalbą.

Iš pirmo žvilgsnio Sudžou atrodė labai pilkas

Nuvažiavome į viešbutį taksi. Mane itin nustebino tai, kad taksi vairuotojas nuo keleivių yra atskirtas grotomis. Štai tokios grotos įtaisytos taksi :)

Papietavome fantaaaaaaaaaaaaaaaaaaaastiškame restoranėlyje. Mūsų gidė dažniausiai užsakydavo tiek patiekalų, kiek būdavo žmonių, t.y., 12. Jei esate Lietuvoje buvę tuose senuosiuose tikruosiuose kinų restoranuose ir atsimenate, kad nuo vienos porcijos laisvai pavalgyti gali du žmonės, tai galite įsivaizduoti, kiek mes kasdien turėdavom maisto, koks didelis būdavo pasirinkimas ir kaip mes visi apsivalgydavome, jei maisto likdavo tikrai netiek ir daug...

Restorane buvo terariumai su varlėmis - ir tikrai ne dėl grožio, mes jas valgėm O štai čia man teko delikatesas - žuvies galva, kurią su gide per pusę pasidalinome Mmmmm :)

Pavalgę turėjome eiti apžiūrėti garsiųjų Sudžou sodų. Vien dėl mus erzinusios tos pačios australės turėjome grįžti į viešbutį – ji užsimanė pasidėti rankinuką. Bet Suzhou viskas buvo šalia, atstumai mažesni, nei kituose Kinijos miestuose, todėl greitai apsisukę visi kaip sutarę nuėjome į vaistinę, nes visiems kažkas buvo negerai... Net ir aš neatlaikiau antros nakties traukinyje – peršalau. Bandžiau išaiškinti, kad man reikia slogą stabdančių vaistų, bet manęs nesuprato visiškai, todėl likau be vaistų. Kinijos vaistinėse tikrai daug kinietiškos tradicinės medicinos preparatų - bet kaip ten mes suprasim, kas nuo ko...

Sudžou soduose Karieta Sudžou soduose

Na, o Suzhou sodai... Dėl ko jie garsūs aš jau taip ir nebepamenu, bet jie yra įtraukiami į visas turistines programas Kinijoje. Matėme nemažai jaunų gidžių, praktikuojančių kalbas sau po nosimis – matyt, rengėsi egzaminams.

Ant tos žalios lentelės kairėje parašyta "Akmenimis laipioti draudžiama" Soduose daug veidrodžių yra tiesiog lauke Su Marcia! Nebeatsimenu jos kinietiško vardo Šis vyrukas kažką intensyviai aiškino... O jie stovėjo išsirikiavę kaip kareiviai. Keistokas vaizdas :/

Apžiūrėję sodus, išsiskirstėme kas sau. Kartu su keliais kitais turistais aš plaukiojau laivu kinietiškosios Venecijos kanalais...

Sudžou kanaluose... Ir tai, kas matosi iš jų Laikas nuo laiko pamatydavom kanalų valytojus - rudenį daug lapų prikrenta. Bet tuo tarpu, kai vieni tuos kanalus valė... Kiti į juos (...) Pusę kelio mums kažkokias etnines dainas dainavęs vairuotojas su savo gondola, kurią buvo davęs pairkluoti ir man, mojuodamas išplaukė atgal...

Kai baigėme plaukioti, pasiėmę viešbučio korteles su adresu, trise atsiskyrėme nuo gidės, kuri su kitais išvažiavo namo. Po to prie mūsų draugiškai ėmė kabintis kažkokie vietiniai ir pradžioje nelabai supratome, kodėl. Vėliau paaiškėjo, kad vienam iš jų aš labai patikau ir jis norėjo su manimi nusifotografuoti. Pagaliau ir aš, nebūdama blondine, dėmesio sulaukiau! :D

Donna su gerbėjais Va šitas labai norėjo su manimi nusifotografuoti :DDD

Gerokai pigiau nei Xi‘An‘e ir visai nesiderėdamos dėl jau nepadoriai žemų kainų, prisipirkome visokiausių mielų siuvenyrų (na ką jau ten derėsiesi, jei daiktas kainuoja litą, o dieną prieš kitame mieste vos nusiderėjai iki penkių litų?). Kai sutemo, nusprendėme susirasti taksi, bet supratome, kad ta gatve, kuria vaikščiojome, taksi nevažiuoja. Na ką, šiaip ne taip nusigavome iki platesnės gatvės, kurioje bandėme stabdyti taksi. Kai pagaliau susitabdėme taksi ir įsėdome į jį, man parodžius viešbučio adresą, vairuotojas susiraukė ir pradėjo kažką bambėti kinietiškai ir rodyti rankomis, kad mus varo lauk iš automobolio. Supratusios, kad jis mūsų namo nenuveš, nusprendėme bandyti gaudyti kitą taksistą. Tuomet prie mūsų pristojo bent septyni rickshaws ir siūlė pavežėti iki viešbučio. Mes žinojome, kad atstumas nemažas, o lauke šaltoka, todėl su jais važiuoti nenorėjome, o jie jau mums kainas diktavo. Mūsų laimei greitai pavyko pasigauti antrą taksistą, kuris mus sutiko parvežti namo. Pakeliui pamatėme tiek spalvingų gatvių, jog supratome, kad mūsų gidė ir vėl apsiriko sakydama, kad mūsų viešbutis miesto centre. O kadangi mano pakeleiviai sugebėjo atsivalgyti kinų maisto per kelias dienas, ėjome vakarieniauti į piceriją. Taip ir baigėme šitą ramią dieną Sudžou :)