21d – Beijing – Pekinas
Diena, kai aplankėme nuostabiąją Didžiąją Kinų Sieną 
Oficialiai tai buvo antroji mano nusipirktos kelionės diena, o iš tiesų galima sakyti, kad pirmoji, nes be vakarienės ir susipažinimo pirmą dieną nieko kartu nedarėme. Vėliau sužinojome, kad tą pirmąją dieną mums buvo rekomenduojama aplankyti vasaros rūmus, nes jie yra gan toli nuo ten, kur mes gyvenome, o į programą jie įtraukti nebuvo. Deja deja, vėliau jau nebeturėjome užtektinai laisvo laiko, kad galėtumėme ten nuvažiuoti, todėl likau vasaros rūmų nemačiusi...
Šalia Kinų Sienos pardavinėjamas maistas... 
... ir suvenyrai
Antrosios dienos ankstų rytą turėjome patys susirasti, kur papusryčiauti. Atradę neblogą bandelių kavinukę, turėjome ten nusipirkti maisto ir pietums. Taigi, antrą dieną maistas manęs ir vėl nesužavėjo – pusryčiams bandelės, pietums – bandelės... Jei pamenate, rašiau, kad prieš tai buvusios dienos vakare valgėm labai neskaniai ir labai aštriai.
Netoli sienos...
Na, bet maistas gi niekis, palyginus su tuo, ką mes tą dieną pamatėme. Kaip ir buvo suplanuota, mikroautobusiukas mus visus nuvežė prie Didžiosios Kinų Sienos. Kadangi seniausios jos dalys buvo statytos dar V amžiuje prieš kristų, o labiausiai žinomos buvo statytos, perstatytos ir pristatytos kažkur tarp V ir XVI amžių, todėl siena yra dalinama į tam tikras sekcijas.
Štai toks vaizdas matosi būnant ant sienos
Todėl realiai neįmanoma atvažiavus prie vieno kinų sienos galo nueiti iki sienos pabaigos, ir ne todėl, kad siena driekiasi 6700 kilometrų, o todėl, kad ja saugu (ir legalu) vaikščioti tik kai kuriose atkarpose, nes kitos dar nerestauruotos. Nemaža dalis sienos pasmerkta išnykti dėl pastovių smėlio audrų ar dėl to, kad kai kurių atkarpų statybai buvo naudojami ne akmenys, o molis. Tačiau netgi ir akmeninės dalys smarkiai kenčia – kinams akmenys praverčia ir šiais laikais jų pačių namų statyboms...
Siena elegantiškai vingiuoja kalnų viršūnėmis...
Kiekviena prieinama Didžiosios Kinų Sienos atkarpa yra kažkuo įžymi, pavyzdžiui, Badaling siena buvo skirta Pekino apsaugai, Shanghaiguan buvo pastatyta ant pačio pirmo kinų sienos kalno, o mūsų aplankyta Mutianyu atkarpa yra viena iš geriausiai išlaikiusių savo originalų pavidalą.
Tuo metu, kai važiavome iš Pekino tuos 70km link sienos, gidė pasakojo kažką labai įdomaus, bet man jau žinomo apie kinų istoriją, taigi, visą kelią pramiegojau.
Privažiavus prie įėjimo į Mutianyu atkarpą, sienos mums niekur nesimatė. Pasirodo, kad iki tos tikrosios sienos dar yra netrumpas lipimas į kalną, ant kurio siena ir pastatyta.
Nusifotografavau sienos žemėlapį, kad žinočiau, kur po to grįžti... Nelabai ryškiai matosi, kur ten kas, bet žinokite, net ir matantis nelabai aišku, ką jie tuo žemėlapiu nori pasakyti :) Visa viršutinė juosta yra ta tikroji siena, o apatinės šakos - keliai, vedantys į sieną.
Žinoma, yra ir keltuvai, bet jais keliantis nepamatoma tiek gamtos. Nepaisant to, kad tuo metu temperatūra tikrai buvo žemiau nulio, visi taip sušilome lipdami tais laipteliais, kad nesinorėjo būti nei su šalikais, nei su striukėmis, bet sveikas protas liepė būti viską apsirengus tam, kad neperšaltumėm.
Padrąsinantys užrašai pakeliui į viršų... 
Spėju, mongolai tokio priėjimo prie kinų sienos neturėjo?... 
Prie pat sienos
Na, o visa siena – taip pat vien laipteliai, besitęsiantys per 2250 metrų. Mes ant sienos buvome apie dvi su puse valandos.
Ir taip laipteliai leidžiasi... 
... ir kyla
Iš pradžių su visa grupe judėjau panašiu ritmu, bet vėliau likau tik su Kanadiete ir keliais Zelandiečiais.
Po valandos priėję sunkiausią Mutianyu atkarpos dalį, mano kompanjonai nusprendė apsisukti ir eiti atgal; aš jaučiau, kad jei neįveiksiu visos atkarpos, vėliau labai gailėsiuosi. Todėl greitu žingsniu ėjau tolyn.
Man labai pasisekė, kad į Kiniją atvažiavau ne sezono metu. Na, tikiu, kad kinų siena gražiau atrodo žiemą, kai daug sniego, bet tuomet ten labai šalta. Vasarą irgi gražu, nes 90% teritorijos aplink sieną dengia miškai, todėl viskas būna žalia, bet kadangi Kinijoje vyrauja kontinentinis klimatas, vasarą ten būna pragariškai karšta. Na, o jei būčiau atvažiavusi dar bent kiek anksčiau, tai būčiau užtaikiusi į Pekino Olimpinių Žaidynių sezoną – vėl blogai, nes kainos dirbtinai pakeltos, žmonių gausybė... 
Kartais atrodė, jog einu į niekur... 
Kaip matote iš nuotraukų, nemažai kur galėjau nufotografuoti sieną be jokių žmonių, ir man tai patiko. Beje, yra internetinis puslapis Mutianyu http://www.mutianyugreatwall.net/ kuriame galite sužinoti, ką galima veikti apylinkėse ir pramogų kainas.
Lygiai tą patį vaizdą matė ir prieš tūkstantį metų ten stovėjęs sargybinis... 
Kai galiausiai vargais negalais įveikiau tą pačią sunkiausią atkarpą, suvokiau, kad man liko mažiau nei valanda, todėl atgal pasileidau bėgte. Aišku, du kilometrai nėra labai didelis atstumas, bet nepamirškit, kad beveik visa siena vien laipteliai. 
Artėjant prie pabaigos... 
Paskutiniai laipteliai... 
Nuo laiptų Didžioji Kinų Siena atrodė taip... 
O aš ant sienos atrodžiau taip... 
Štai čia ir baigiasi trąsa 
Juodai nusikalusi ir beprotiškai patenkinta 
Ir po to - visą šitą kelią bėgte :)
Pakeliui atgal mane užkalbino viena iš daugelio ten dirbančių pardavėjų, siūlydama nusipirkti vandens. Kinietiškai jai atsakiau, kad nenoriu, nes turiu savo. Tuomet ji man pradėjo siūlyti atvirutes – kadangi rinkinys kainavo tik 10Y(5Lt), tai nusipirkau net nesiderėjusi. Šioje vietoje būtų verta paminėti, kad Kanadietė už tas pačias atvirutes mokėjo 15Y, o Zelandiečiai labai džiaugėsi nusipirkę du rinkinius už 100Y (50Lt). Jie pasiskaičiavo, kad keli doleriai už vieną atvirutę yra labai nedaug... Kaip man jų gaila buvo.
Taip bebėgdama vis nufotografuodavau sieną kitu kampu; vienu metu iš kažkur atsirado labai daug uniformuotų jaunų vyrų, ir labai norėjau juos nufotografuoti, bet... Suvokiau, kad sugedo mano fotoaparatas! Galvoju – to betrūko, antrą kelionės dieną, o man už fotoaparatą nieko svarbesnio kelionėse nėra. Visiškai susinervinusi parbėgau iki Toboggan, kuriuo smagiai nusileidau žemyn. Toboggan yra tokios kaip ir rogutės, kaip ir bobslėjus. Būtų buvę labai smagu, jei ne kokie tai pareigūnai „ant bajerio“ sustabdę savo rugutes viduryje kelio, kad kiti įsibėgėję į juos atsirenktų... Nusileidimo kaina – 40Y (20Lt), bet mano subjektyvia nuomone – tikrai verta.
Man Didžioji Kinų Siena paliko tokį didelį įspūdį, kad norėjosi nufotografuoti kiekvieną gražesnį jos vingį ar panoramą. Štai čia yra trumpas video...
No comments:
Post a Comment