Lapkričio 23d, Xi’An
Išėjus iš Xi'An stoties matosi miestą juosianti siena
Po traukinyje praleistos bemiegės nakties buvome nuvežti į viešbutį, kuriame gavome valandėlę laisvo laiko nusiprausimui po dušu. Tuomet išvykome apžiūrėti Terakotos karių (Terracotta Warriors), pakeliui mums gidė vėl kažką pasakojo, o aš vėl smagiai miegojau.
Kadangi buvo pietų metas, prieš terakotos karius užsukome pas vietinę šeimą papietauti. Teoriškai, manau, tai turėjo būti kažkas itin egzotiško – pietūs tikroje kinų šeimoje. Na, maistas tikrai buvo labai geras, bet pati šeima – nieko ypatingo. Kaip supratome, pas tą pačią šeimą jie dažnai atvažiuoja, todėl ir šeimai turistai didelio susidomėjimo nebekelia.
Miniatiūrinė churma (arba persimonas - kaip kam labiau patinka šitą vaisių vadinti..)
Pietūs šeimoje, bet be šeimos - jie tik maistą mums nešė, nešė...
Aš su visiškai neįdomiu vaiku
Iš šios moters Donna ėmė interviu (pamenat, pasakojau apie jos tikslą per 50 savaičių 50-tyje šalių apklausti 50 moterų kurioms virš 50, dabar ji, berods, Kenijoje lankosi)
Vaikai kieme žaidė tuos pačius žaidimus, kaip ir visame pasaulyje...
...todėl prie jų gan greitai prisijungė australė ir zelandietė
Peugeot?
Na, o patys terakotos kariai man labai patiko, ypač visa jų istorija. Taigi, ši molinė kariuomenė buvo pastatyta pirmajam Kinijos Imperatoriui Qin Shi Huang (Čin Ši Chuan), apie kelis šimtus metų prieš Kristų. Tiesa, statybos buvo pradėtos, kai imperatoriui tebuvo 13 metų. Buvo tikima, kad terakotos kariuomenė apsaugos imperatoriaus kapavietę po jo mirties. Neįtikėtina, kad prieš daugiau nei 2000 metų žemėje palaidoti 8000 tuščiavidurių molinių karių ir dar keli šimtai arklių, žirgų ir karietų, išsilaikė iki šių dienų.
Vienas iš begalinių takelių toje teritorijoje... grynas oras ir mėlynas dangus.
Muziejus
Irgi muziejus
Kapavietės modelis - neįsivaizduojami plotai
Iš pradžių sunku patikėti, kad kariai savo išvaizda turėjo atitikti tikrąją kariuomenę, nes figūros yra itin didelio ūgio. Dauguma kinų realybėje yra už juos žemesni, bet reikėtų nepamiršti, kad visa tai buvo Kinijos Šiaurėje, kur žmonės aukštesni. Be to, kariuomenės didžiąją dalį sudarė mongolai. Visų 8000 karių veidai turėjo būti skirtingi. Nesunku suprasti, kad skulptoriai, dirbę šiose statybose, tikrai neturėjo galimybės nulipdyti visų kariuomenėje buvusių karių, todėl šiek tiek kopijavo ir savo dirbančius kaimynus...
Viena iš "duobių" (pit)
Visi kariai vienas nuo kito kažkuo skiriasi
Žirgai
Terakotos kariai yra eksponuojami būtent ten, kur juos atrado vienas dėdė. Iš jo Kinijos vyriausybė gan greitai atėmė žemes (manau, kad jam tai turėjo būti bent kažkiek kompensuota) ir ten pastatė didelius angarus.
Slapčia bandžiau nufotografuoti tą terakotos karius atradusį vyrą, kuris, kaip ir pridera tikram kinui, ištisai skrepliavo ir spjaudėsi už stalo, laukdamas, kol kas nors nusipirks jo knygą ir paprašys autografo
Na, o pačiame Terakotos karių muziejuje galima patyti tą juos atradusį ūkininką, nusipirkti tikrų ir netikrų jade papuošalų (berods lietuviškai jade yra žadeitas), nusifotografuoti šalia karių kopijų, pažiūrėti tokį neaiškų filmą apie nelabai aišku ką, nusipirkti miniatiūrines karių statulėles ir dar daug visokių siuvenyrų.
Sunku pasakyti, ar bent viena iš ten brangiai parduodamų monetų yra tikra
Anaiptol ne visos kapavietės yra atkastos, o kai kurios jau pradėtos vėl užkasinėti, todėl, kad mokslininkai niekaip nesugalvoja, kaip geriausia apsaugoti šį UNESCO saugomą paveldą nuo išorinių veiksnių. Kadangi kapavietės buvo nuniokotos tyčinio gaisro praėjus vos keliems metams po imperatoriaus mirties, todėl buvo atrasta tik viena vienintelė skulptūra, kurios nereikėjo restauruoti. Visos kitos, kokias dabar matome ekspozicijose, buvo suklijuotos iš mažiausių dalelyčių. Kita problema – originalios skulptūros buvo padengtos spalvotu laku, tačiau jas iškasus, spalva išbluko itin greitai, todėl mokslininkai neskuba atkasti visų figūrų.
Kai kurioms figūroms galvos dar neatrastos arba neatrestauruotos
Štai taip atrodė ką tik iškastos figūros
Trečia duobė, kurioje niekas neiškasta
Vienintelė skulptūra su išlikusiomis spalvomis
Vidutinio rango karys, dėvintis dvisluoksnę kepurę ir kapuotus batus, kurie į nuotrauką netilpo. Šio rango karių rūbai, esantys po šarvais, siekdavo kelius arba būdavi dar ilgesni. Šarvai dažniausiai dengė tik krūtinę, kartais ir krūtinę, ir nugarą
Aukšto rango karys - vienas iš septynių generolų statulų, atrastų Terakotos karių duobėse. Visi apdarai, stovėsena ir galvos dangalas rodo aukštą kario statusą - dvisluoksniai rūbai, galvos kepurė surišta kaspinėliu po kaklu, kadaise buvę spalvoti, žvynus primenantys šarvai, dekoruoti mazgeliais/kaspinėliais
Aptemptos kelnės, klostuotas rūbas iki kelių, tvirtai po kaklu surišta kepurė ir šarvuota liemenė - taip atrodė kavalerijos kariai, kurių dar 116 su savo treniruotais žirgais buvo atrasta antroje duobėje
Vienas iš vaikų kariuomenės padalinio karių, lankininkas, pasiruošęs šūviui
Muziejaus viduje už milžiniškas kainas galima įsigyti karių figūrėlių, darytų iš tos pačios tikrosios terakotos. Lauke figūrėlių kainos svyruoja nuo 10Y iki 40Y (5-20LT).
O štai tokios vaikų figūrėlės demonstruojamos muziejuje. Kraupoka...
Mūsų kompanija
Einant autobuso link pro tą neįsivaizduojamą gausybę prekeivių, susigundžiau stabtelėti prie vieno iš dešimčių apyrankių stendų. Ten kaip tyčia turėjo mano mėgstamiausio akmens Onyx‘o apyrankę, kuriai kinietiškai derėdamasi kainą numušiau penkis kartus, bet reikėjo rizikuoti – pradėjau rimtai nueidinėti, bet jie mane pasišaukė atgal. Išmokau derėtis!
Naktinis Xi'An
Vakarienei gidė pasiūlė eiti į koldūnų banketą. Ėjome ne visi, bet tie, kas nuėjom, nepasigailėjom. Ypač todėl, kad kiti vakarieniavo Pizza Hut. O mums maistas kainavo 100Y (50Lt) kiekvienam, bet tai buvo geriausia vakarienė Kinijoje. Iš pradžių prisivalgėm vien tik užkandžių – o po to vienus po kitų nešė įvairiausius koldūnus. Antyčių formos – su antiena, graikiškų riešutų formos – su graikiškais riešutais ir t.t...
Patys kairiausi - antytės, su antiena
Viršuje matosi graikiškų riešutų formos koldūnai
Mmmm tų skanumynų nelikdavo labai greitai
Pabaigoje buvo patiekta miniatiūrinių koldūniukų sriuba, ir priklausomai nuo to, kiek kuriam teko koldūniukų, tokia sėkmė lydės kitais metais.
Sriubos katilas
Berods šiame pastate ir buvo tas koldūnų restoranas
No comments:
Post a Comment