Kinija - 13 - Guangzhou

Lapkričio 28d. Šanchajus / Guangdžou

Ankstų rytą susitikau su viena iš kelionės kompanjonių, australe Bridget, ir nusikopijavau visas jos darytas nuotraukas ir video filmus. Pasirodo, kai aš tiek daug fotografavau tame Šanchajaus akrobatų pasirodyme, tai ji filmavo. Jei pamenate, apie Šanchajaus akrobatus rašiau čia. Šiek tiek iškarpiau jos video ir sudėjau į vieną. Kaip jau sakiau, filmavau ne aš, todėl ir visi kosėjimai, aikčiojimai, kameros pavertimas ir t.t.. yra ne mano kaltė ;) Pasijauskit Šanchajuj.

Taigi, atsisveikinusi su visais, kas tuo metu jau buvo atsikėlę, išvažiavau metro į Maglev traukinio stotį. Teko atsisveiknti ir su galimybe fotografuoti kiekvieną man patinkantį kampelį, juk visą tą laiką naudojausi Donnos fotoaparatu, nes manasis buvo sugedęs, jei dar pamenat. Taigi, visos šio įrašo nuotraukos buvo darytos su mano mobiliuoju telefonu, kuris daro labai prastas nuotraukas.

Maglev‘o pavadinimas kilo nuo žodžių kombinacijos, paaiškinančios šios transporto priemonės veikimo principą: magnetic levitation. Šiuo metu pasaulyje tokių Maglev‘ų yra keliose išsivysčiusiose šalyse, ir, kaip galite atspėti, Kinija nebuvo ta šalis, kuri būtų pasiekusi greičio rekordą savo Maglev‘u (greičio rekordus nuolatos gerina Japonija). Nepaisant to, Kinija vis viena didžiuojasi turėdama šį greičiausią traukinį, net jei vienintelis maršrutas, kuriuo jis važiuoja, yra tarp Šanchajaus ir jo aerouosto.

Mano vagone, kaip tyčia, kažkokia televizija kūrė reportažą apie Maglev'ą

Kai kurie žmonės pasakojo, kad važiuojant traukiniu ir žiūrint pro langą liejasi vaizdas nuo greičio ir t.t.. Na, niekas ten nesiliejo. Juk kylant lėktuvu greitis išvystomas dar didesnis ir niekas niekam nesilieja. Taip kad, netikėkit tais, kurie teigia, jog važiuojant tokiu greičiu patiriami neišdildomi įspūdžiai ir t.t.. Ne-a. Vienintelis įdomus dalykas yra elektroniniai spidometrai vagonuose prie abiejų durų, kurie, man važiuojant, daugiausiai parodė 431 km/h. O ir tokiu greičiu važiuojama gal minutę, nes visa kelionė traukiniu trunka tik šiek tiek daugiau nei dešimt minučių.

Jei pasiseks, sugebėsite įžiūrėti 430km/h...

Vaizdas pro Maglev'o langą

O išlipus iš traukinio – mano check-in‘o paieškos, bagažo pridavimas, ėjimas į laukimo salę... Išlipus iš lėktuvo Guangzhou, mano plaučius užpildė šiltas oras, turintis visiškai kitokį, pietų Kinijos kvapą. Įsėdau į autobusą, važiuojantį į centrą, ir ėmiau rašinėti žinutes savo draugui, gyvenančiam Guangzhou (Guangdžou), su kuriuo susipažinau Lion‘s klubo stovykloje Prancūzijoje, Annecy, praeitą vasarą. Apie stovyklą rašiau čia.

Šanchajaus aerouostas


Pietūs aerouoste

Išlipau pati nežinau kur – tiesiog daugiau ten nelabai ir buvo galima kur išlipti, ir laukiau. Yixing (lietuviškai tariasi Įšing - arba Thomas – toks jo prancūziškas vardas) atvyko manęs pasitikti su savo mergina. Tuomet mes kartu nuėjome pasidėti mano daiktų, šiek tiek pavaikščiojome po jau vakarėjantį miestą, aplankėme jo labai mielą močiutę ir kartu su jo tėčiu ir mergina nuvažiavome pavakarieniauti.

Yixing
Yvonne

Blyneliai su durianu - vienintelis dalykas su durianu kurio kvapas ir skonis manęs nevimdo. Kadanors apie tą fruktą papasakosiu plačiau...

Vakarienė

Buvau šiek tiek nustebinta šeimos atvirumo ir šiuolaikiškumo. Nepaisant to, kad jie gyvena bute šiek tiek už miesto, ir šiaip, yra kinai, mergina laikas nuo laiko nakvoja pas juos. Taip pat buvau priimta labai svetingai, jie niekur man neleido už save mokėti, davė atskirą kambarį namie, kur miegoti ir t.t.. Tą vakarą daug kalbėjomės. Jie manęs paklausė, kas man labiausiai patiko ir kas labiausiai nustebino Kinijoje. Atsakiau, kad labiausiai patiko Kinijos siena, o labiausiai nustebino taksi esančios pertvaros, saugančios vairuotoją.

Taksi :)

Apie tai, ką veikėm išsimiegoję, papasakosiu kitą kartą.