Friday, 20 August 2010

Kinija - 17 - Honkongas - 2


Turiu gerą pasiteisinimą, kodėl ilgai nepildžiau blogo. Ogi nesugebėjau rasti savo užrašų. Kitas įrašas bus penktadienį, o gal ir anksčiau...

Gruodžio 2, Hong Kong (Honkongas)
Vėlai grįžusi iš po visų mūsų karaokių, leidau sau ilgai nesikelti iš lovos. Ėmiau tyrinėti visus Ingos man paliktus lankstinukus apie lankytinas vietas, ir išsirinkau, kur norėčiau nuvažiuoti. Nepaisant to, kad Honkongas yra nedidelis, tie įdomūs objektai ar vietos yra pasiskirstę po visą miestą, ir dėl to, norint aplankyti viską viską, dviejų dienų neužtenka.
Vienas iš žymiausių dalykų, ką privaloma aplankyti, yra sėdintis Buda, dar žinomas kaip didysis Buda (the Big Buddha) arba Tian Tan Buddha. Tai yra tokia milžiniška bronzinė sėdinčio Budos statula – ir kol kas, didesnės už ją nėra. Tam, kad patekčiau prie statulos, pirmiausia reikėjo apie valandą, o gal ir ilgiau, važiuoti jų MTR (taip keista rašyti MTR, kai Singapūre metro vadinasi MRT) iki stotelės, kurioje reikėjo įsėsti į keltuvą ir dar apie pusvalandį keltis iki Budos… Tiesa, po to reikėjo praeiti sukomercintą Ngong Ping 360 miestelį ir įveikti 268 laiptelius (neskaičiavau – internete parašyta...).

Žinau, kad kažkaip įmanoma iki tos vietos privažiuoti ir automobiliu (nes užkilus matėsi daug taksi automobilių), bet juk dauguma turistų mieliau renkasi keliavimą metro ir keltuvu. Na, man tai Ngong Ping 360 komercine prasme yra absurdiškas... Sumąstė jie kažkokią kvailą bezdžionėlę, kuri yra atrakcijos centras vaikams, ar bent jau turėtų būti, ir ten visur tos bezdžionės pilna – matyt dėl to, kad vaikai raktų pakabukų su Buda nepirks. Pati aplinka tai gan graži – viskas švaru, žalia.. Ženklai aiškiai draudžia rūkyti, šiukšlinti ir spjaudytis.

Žemėlapis


Na, o Budos statula... Kažkaip praradau dalį įspūdžio, kai sužinojau, kad ją pastatė 1993. Leidžiama įeiti į vidų, pirmame jos aukšte yra daug nuotraukų ir tos Budos statulos istorija. Į antrą aukštą nepatekau, nes ten, jei gerai supratau, tikintiesiems dalinamas maistas... ar kažkas panašaus. Nusipirkusi kelis ranktų pakabukus kolekcijai (su Buda, ne su bezdžionėle) nusileidau keltuvu ir patraukiau fabrikų parduotuvių link. O tai yra gan smagi vieta... Po vienu stogu daug „išparduotuvių“. Susiradau sau gražius Adidas marškinukus ir suknelę.
Keltas

Aerouostas


Honkongas yra tikras apsipirkimų rojus, nes ten - bene viskas yra tax free, t.y., prekėms netaikomi įprastiniai mokesčiai. Vieni turistai renkasi pirkti jiems žinomų firmų gerokai pigesnes prekes, kiti renkasi vietines ar kiniškas prekes kurių kainos yra tiesiog juokingos (Trys litai už porą batų???). Ir tai galioja bene viskam, nuo batų iki technikos, nuo kosmetikos iki rankinukų ar rūbų ir t.t.. Kosmetiką, beje, reikia pirkti itin atsargiai, nes beveik visų firmų (žymių ar ne itin žymių) produktai yra balinantys veidą, nes kinės nori būti baltos. Na, o aš visam šitam prekių rojuj nusipirkti norėjau ne ką kitą, o veidrodinį skaitmeninį fotoaparatą.

Statula iš tolo


Prisiskaičiusi internete, kur geriausia pirkti techniką, patraukiau ieškoti geresnių kainų. Ėjau ir į oficialias mažas parduotuvėles, ir į oficialias dideles parduotuves, ir į ne itin oficialias parduotuves. Visa problema yra tame, kad daugumoje parduotuvių prie demonstruojamų fotoaparatų ar lęšių nebus parašytos kainos – jas jums pasakys pagal tai, kaip jūs atrodot... Įmanoma ir derėtis – tačiau ne visur. Aš tą dieną išgirdau labai įvairių kainų – nuo 3000 iki 9000 litų. Kadangi neradau sau patinkančios kainos, tikrai norėjosi sutaupyti pinigų ir fotoaparatui išleisti bent trečdaliu mažiau, nei jis kainuotų Europoje, o diena jau ėjo vakarop ir tikrai nebuvau pasiilgusi jokių besikabinėjančių arabų, nusprendžiau fotoaparato pirkimą atidėti kitai dienai.
Budos lipau apžiūrėti neitin tinkamu metu, kai saulė spigino tiesiai į akis, o ir budos nesimatė...


Aplink pagrindinę statulą dovanas jai tiesė kitos, mažesnės Budos statulos



Kalėdų dekoracijos Ngong Ping miestelyje (ta meška šiek tiek.. ne į temą?)

Grįžtant...


Viename iš didelių prekybos centrų nusprendžiau pavakarieniauti. Pamačius didžiules Kalėdines dekoracijas ir prie jų besifotografuojančius kinus apėmė šiokia tokia nostalgija suvokus, kad neturėsiu tąmet Kalėdinės eglutės. Tačiau visos tos dekoracijos, kad ir kokios didelės ir gražios bebūtų, yra tokios netikros... Juk nei Honkonge, nei Šanchajuj, nei Singapūre niekas Kalėdų nešvenčia taip, kaip jas švenčiame mes. Taip, retkarčiais kai kurie draugai (jaunesni ir žinantys vakarietiškas tradicijas) apsikeičia dovanomis, ofisai taip pat vakarietiškai papuošti, tačiau tuo šventės ir baigiasi – jokios Kalėdų dvasios ten tikrai nėra.
Dekoracijos prekybos centre



Kitą kartą papasakosiu, kaip gi man ten sekėsi su fotoaparato pirkimu paskutinę minutę...



No comments:

Post a Comment

Where I've been